Reakcija į ligos diagnozę | Rūta Butkutė — psichologas Kaune

Gali pasireikšti 4 įvairiuose lygmenyse:

fiziniame lygmenyje
psichologiniame lygmenyje
socialiniame lygmenyje
dvasiniame lygmenyje

Reakcija į ligos diagnozę gali:

kisti dienos bėgyje ir bėgant laikui
gali skirtingai pasireikšti etninėse, kultūrinėse grupėse
ypač priklauso nuo žmogaus gebėjimo suvokti ir reikšti jausmus

Reakcija į diagnozę: pirminis šokas, toliau — neigimas, sustingimas arba kovojimas

Susidūrus su liga ar jos diagnoze, pirmiausiai visuomet stebimas pirminis šokas:

dažniausiai apibūdinamas tokiais terminais: “ negaliu mąstyti/suvokti”; “aptemo akyse”; “negaliu patikėti”, “ką dabar daryti” ir pan.
dažniausiai tai patiria visi
pirminio šoko trukmė – nuo kelių minučių iki labai ilgo periodo
tai labai svarbus momentas, nes jo metu žmogus nesugeba padaryti reikalingų sprendimų dėl gydymo arba padaromi neteisingi sprendimai

Neigimas

Paprastai pasireiškia emocijų pertekliumi:

vyrauja emocijų perteklius, todėl pacientas negali koncentruotis
bandoma į diagnozę žvelgti tik pozityviai ir paprastai galvojama, kad išgis
vengiama minčių, kad gali būti ir kitaip
paprastai stebimas “aklas prisirišimas” prie gydančio gydytojo
vengia bet kokios informacijos, ku...

Psichologinis lygmuo

Sužinojus ligos diagnozę, paprastai žmogus patiria labai daug ir įvairių emocijų bei jausmų. Dažniausiai patiriami jausmai tokioje situacijoje:

liūdesys
pyktis
baimė
kaltė
gėda
kartais palengvėjimas ar kiti pozityvūs jausmai

Ligos diagnozės ir pačios ligos metu gali atsirasti tokie patyrimai, kurie gali būti maišomi su depresijos diagnoze:

uždelstas atsakymas į klausimus
koncentracijos sunkumai
atminties sutrikimai
interesų įprastai veikla praradimas
malonumo jausmo praradimas
bendras nejautrumas
įkyrios mintys apie ligą, galimą mirtį
sumišimas ir dezorientacija
gyvenimo beprasmybės jausmas
bejėgiškumo jausmas
netikrumas savo tapatumu
protinis nuovargis

Socialinis lygmuo

Sužinojus ligos diagnozę, paprastai žmogus susiduria su situacijomis socialinėje erdvėje:

gali laikinai ar ilgam trikti šeimyniniai ir kiti ryšiai
gali atsirasti socialinių kontaktų vengimas
aplinkiniai žmonės pradeda vengti sergančių žmonių, taip sukeldami dėmesio stoką sergančiajam
gali atsirasti per didelė globa bei patarinėjimai sergančiajam
susirgęs žmogus gali jausti, kad niekas nesupranta jo tuo metu patiriamo sielvarto

Dažniausi mitai ligos atveju

Dažniausiai naudojami pasakymai, sužinojus diagnozę:

“aš galiu susitvarkyti pats/pati”
“nėra reikalo apie tai kalbėti”
“niekas negali suprasti, ką aš jaučiu”
“mano skausmas, pyktis ir baimė tiesiog praeis”
“laikas viską gydo”
“blogiausi dalykai įvyksta kitiems”
“jei apie tai negalvosiu – gal nieko blogo ir neįvyks”

Vengti jausmų ligos atveju žmogiška

Dažniausiai naudojami būdai, kurie padeda išvengti jausmų ligos atveju:

humoras
nekalbėjimas su kitais apie save, ligos temos vengimas
visiškas esamos realybės neigimas, kuris pasireiškia tokiuelgesio būdu: “nieko mano gyvenime nenutiko”

Visgi, toks vengimas gali būti pavojingas, nes:

laiku negaunama medicininė pagalba
neatliekami reikalingi tyrimai
nesprendžiami juridiniai klausimai
nesilaikoma medicinos darbuotojų rekomendacijų
gali trikti santykiai šeimoje

Tokių veiksnių kaip lytis, kultūra, amžius įtaka ligos atžvilgiu

Vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į diagnozes – moterys yra aktyvesnės gydymo prasme ir labiau įgalina save
egzistuoja kultūriniai skirtumai – visada reikia leisti išsakyti savo požiūrį
amžius turi įtakos ligos įveikimui. Vyresni žmonės yra mažiau įgalinti nei jaunesni žmonės